Kaip sudaryta žmogaus pėda ir kokia jos funkcija?

Žmogaus pėdai tenka išlaikyti ir nešioti kūno svorį. Suprantama, kad tai turi būti labai tvirtas ir nepriekaištingai veikiantis mechanizmas su ilgalaike veikimo garantija. Susipažinus su žmogaus pėdos anatomine sandara ir jos fiziologinėmis ypatybėmis galima įsitikinti, kad ji visiškai atitinka tokiam mechanizmui keliamus reikalavimus. Pažvelgus į pėdos formą galima pastebėti, kad ji skirta atlaikyti dideliems svoriams. Žmogaus pėda sukurta panaudojant skliautų principą. Būtent skliautas pasižymi geriausiomis atraminėmis savybėmis. Remdamiesi šiuo principu babiloniečiai, o vėliau ir kitų tautų architektai, statė ilgaamžius pastatus. Apie tai liudija šimtmečius tebestovinčios viduramžių pilys ir bažnyčios, rūmai ir Eifelio bokštas.

Pėdoje yra 26 kaulai. Priekinėje dalyje yra padikauliai ir pirštakauliai, centrinėje – laivakaulis, kubakaulis ir pleištukai, užpakalinėje – kulnakaulis ir šokikaulis. Šie tarpusavyje sujungti kaulai sudaro tris skliautus: du išilginius ir vieną skersinį. Kulnakaulis, kubakaulis IV ir V padikauliai sudaro išilginį išorinį pėdos skliautą. Kulnakaulis, šokikaulis, laivakaulis, trys pleištukai ir I, II, III padikauliai sudaro išilginį vidinį skliautą. Skersinį skliautą sudaro pleištukai, kubakaulis ir padikauliai. Šio skliauto viršūnė yra ties II-III padikauliais. Didžiausias krūvis tenka išilginiam pėdos skliautui, o kalbant apie plokščiapėdystę paprastai turimas galvoje būtent šio skliauto suplokštėjimas.

Visi pėdos kaulai jungiasi vienas su kitu sąnariais. Sąnariniai kaulų galai yra sąnariniame maišelyje, kurio vidinis paviršius nuolat išskiria slidų sąnarinį skystį. Tai tobula tepimo sistema, panaikinanti trintį.

Pėdos sąnariai yra tarsi savotiški šarnyrai. Pėdoje yra 5 eilės sąnarių, taigi jie sudaro 5 grandžių šarnyrų sistemą, kurios dėka pėdos judesiai yra plastiški ir gracingi. Išlaikyti tokią pėdos struktūrą padeda raumenys ir raiščiai. Pėdos kaulus jungiantys ir judinantys raumenys yra viršutiniame pėdos paviršiuje ir pade. Tai trumpasis tiesiamasis pirštų raumuo, kojos nykščio, mažylio pakylos raumenys ir vidinė raumenų grupė. Pėdos struktūroje taip pat dalyvauja nemažas skaičius blauzdos raumenų, kurie prisitvirtinę prie įvairių pėdos kaulų judina pėdą. Išlaikyti pėdos išgaubtą skliautinę formą padeda gausūs tvirti nugariniai ir padiniai čiurnos raiščiai. Svarbus vaidmuo išlaikant pėdos formą tenka plačiąjai pėdos fascijai, kuri prisitvirtinusi prie priekinių ir užpakalinių pėdos dalių tarytum sutraukia pėdą, suteikdama jai skliauto formą

Be to, pėdoje yra daugybė kraujagyslių, maitinančių pėdą, ir nervų, perduodančių nervinius impulsus iš galvos ir stuburo smegenų. Dėka tokios pėdos struktūros, ji ne tik išlaiko normalaus žmogaus kūno svorį, bet turi ir didžiulių rezervinių galimybių. Juk žinome, kad šiuolaikiniai sunkumų kilnotojai pakelia virš 250 kg ir jie netampa plokščiapėdžiais. Tai passiekiama racionaliomis treniruotėmis.

Tačiau pėda nėra vien tik atraminė kūno dalis. Norint pilnai suprasti pėdos struktūrą, reikia ją įsivaizduoti dirbančią, judančią. Įsigilinę į pėdos judėjimo mechanizmą, matome, kad einant jos vienos dalies judesiai sukelia kitoje jos dalyje priešingos krypties poslinkius. Taigi, šiame judėjime galime pastebėti susisukančios spyruoklės, arba lingių principą. Lingių principu veikianti pėdų amortizacinė sistema, kurioje didelį vaidmenį atlieka pėdų skliautai, žmogui einant, bėgant, šokinėjant susilpnina smūgius pėdai atsitrenkus į žemę. Be to, pėdos atlieka ir balansinę funkciją. Galėdamos judėti savo sąnariuose įvairiomis kryptymis (lenktis, tiestis, pasisiukti į vidų ar į išorę) žmogui stovint ar judant pėdos padeda išlaikyti kūno pusiausvyrą. Žmogui einant, pėdos kontaktas su pagrindu trunka labai trumpai – tik dalį sekundės. Pirmiausia pagrindą paliečia kulnas, priekinei pėdos daliai esant kiek pakeltai. Po to į pagrindą atsiremia visa pėda. Dėl pado skliautinės formos, vidurinė pėdos dalis liečia pagrindą savo šoniniu paviršiumi. Kulnui, o kartu ir viduriniai pėdos daliai kylant į viršų, į pagrindą atsiremia priekinė pėdos dalis: padikaulių galvos, o vėliau – pirštai. Po to žengiamas kitas žingsnis.

Pėdos anatomija išsamiau  http://www.bartleby.com/107/

Informacijos šaltinis: S. Pranckevičius, E. Koževnikovas, A. Petrulis. „Viskas apie plokščiapėdystę“ 2006, Kaunas

Rašyti komentarą

Partneriai